Tokio
| ||||||
 |
O Tokio（東京）, vakatokai vakamatanitu me Koro Levu o Tokio（東京都）, sa ikoya na koroturaga kei koro levu duadua e Japani. Ena iwiliwili ni tamata e sivia na 14 milioni ena korolevu dodonu ena 2023, e dua vei ira na vanua ni korolevu levu duadua e vuravura. Na Yasana Levu o Tokio, ka oka kina o Tokio kei na veitiki ni ono na yasana voleka, sa ikoya na vanua levu duadua e vuravura, ka 41 milioni na lewenivanua me vaka na 2024.
E davo koto ena ulu ni Toba Tokio, e tiki ni yasana Kanto, ena baravi e lomadonu kei Honshu, na yanuyanu levu duadua e Japani. E vanua ni bula vakailavo kei Japani ka idabedabe ni matanitu o Japani kei na Empara ni Japani. Na Matanitu Levu o Tokio e qarava na 23 tabacakacaka vakatabakidua e lomadonu ni Tokio, ka dau lewena tu e liu na Siti o Tokio; veimataqali koro ni veilakoyaki kei na veivanua ena kena vanua ena tokalau; kei na rua na yanuyanu e taudaku, na Yatu Tokio. Dina ga ni levu na vanua e vuravura era kilai Tokio me dua na korolevu, me tekivu mai na 1943 na kena ituvatuva ni veiliutaki sa tautauvata cake kei na dua na yasana, kei na dua Kovana kei Soqoni e tomani koya ka liutaka na matanitu lalai ni korolevu ka ra lewena na korolevu. Na veiwasewase vakatabakidua e Tokio e oka kina o Chiyoda, na vanua e tiko kina na vanua ni Valenivolavola ni Kakana ni Matanitu kei Vale vakatui ni Tokio; Shinjuku, na vanua ni veiliutaki ni siti; kei Shibuya, e dua na vanua ni veivoli kei bisinisi.
Tokio na imatai ni koro levu e Esia me vakayacora na Olimipiki ni Vulaikatakata kei Paralympics, ena 1964 ka qai ena 2021. E vakayacora talega e tolu na soqo ni G7, ena 1979, 1986, kei 1993.[1][2] Siteseni Tokio e lomadonu ni Shinkansen, na rede ni sitimanivanua totolo ni vanua; kei na korolevu o Siteseni Shinjuku na siteseni ni sitimanivanua osooso duadua e vuravura. Tokio Skytree na vale cecere duadua e vuravura.[3] Na Tokio Metro Ginza Line, ka dolavi ena 1927, sa ikoya na laini makawa duadua ni ruku ni qele sitimanivanua e Esia.[4]
Na ilavo taucoko ni Tokio e 120.2 na tirilioni na jeni (US$887.9 bilioni) ena FY2022 ka vakaitavi ena 21.2% ni ilavo ni Japani, ka veisautaki ki na 8.43 milioni na jeni se US$62,291 ena dua na tamata.[5] Okati kina na vanua ni Tokio Levu, Tokio na ikarua ni korolevu levu duadua ni bula vakailavo e vuravura ni oti na Niu Yoka, kei na dua na 2022 na ilavo taucoko ni korolevu e vakadeitaki ena US$2.08 trilioni.[6]
Veitikina
[veisau | edit source]- ↑ "QS World University Rankings 2024". Top Universities (in English). Archived from the original on January 4, 2024. Retrieved February 11, 2024.
- ↑ "World University Rankings". Times Higher Education (THE) (in English). September 25, 2023. Archived from the original on September 27, 2023. Retrieved February 11, 2024.
- ↑ "Tokyo – GoJapanGo". Tokyo Attractions – Japanese Lifestyle. Mi Marketing Pty Ltd. Archived from the original on April 26, 2012. Retrieved April 18, 2012.
- ↑ "Take a ride back to 1927 on Asia's first subway line". Nikkei Asia (in English). Retrieved 2025-07-22.
- ↑ "都民経済計算（都内総生産等） 令和4年度年報". www.metro.tokyo.lg.jp. March 27, 2025. Retrieved 22 January 2026.
- ↑ "県民経済計算（平成23年度 - 令和2年度）（2008SNA、平成27年基準計数）＜47都道府県、4政令指定都市分＞ : 経済社会総合研究所 - 内閣府". 内閣府ホームページ (in Japanese). Archived from the original on January 23, 2024. Retrieved February 11, 2024.