Jump to content

Parasima

Edit links
From Wikipedia
Cake: Na uila kei rarama ni neon e dau vakavuna na parasima. Ena ruku ni imawi: E dua na vuravura ni parasima, e vakaraitaka eso na ka vereverea cake ni parasima, wili kina na kena vakatuburi. Imatau e ra: E dua na sala ni parasima mai na Waqavuka Maliwalala Atalanitisi ena gauna e curu tale kina ki maliwalala kei vuravura, me vaka e laurai mai na Siteseni ni Maliwa Veimatanitu.

Na palasima e dua vei ira na ituvaki ni veika, qai vakamacalataka taumada na daukemikali Irving Langmuir[1] ena 1920 vakacaca.[2]E tiko kina e dua ituvaki vakagasa ni ioni – atomi ka sa kau tani eso na nodra orbita ilektroni – kei ilektroni galala. E rawa ni buli na parasima ena kena vakamamacataki se vakamalumalumutaki e dua na kasi tawaveitovaki ki na dua na ka kaukauwa iteitei makeneta livaliva ki na tikina e dua ituvaki vakagasa ioni veika e yaco me vakalevutaki tikoga vakayagataki ni livaliva. Na kena isau na ioni kei na ilektroni e yaco me vakauqeti mai na balavu-yasana Iteitei makeneta livaliva, cakava na parasima dinamika vakalevu cake ki na vanua oqo mai na dua na kasi tawaveitovaki.[3]

Na palasima kei na kasi ionizado e tiko na kena iyau ka vakaraitaka na itovo e sega ni vakataki ira na veimatanitu tale eso, kei na veisau ena kedrau maliwa e vakalevu me dua na ka ni yaca vakatokayacataki[1] kei vakatau ki vakadewa.[4] Ena yavutaki ena katakata kei na levu iyau ni veikabula e tiko kina e dua na parasima, vakatikina ionizado se e rawa ni buli na veimataqali parasima e ionizado taucoko. Na neon ivakatakilakila kei uila era ivakaraitaki ni veitiki ionizado parasima.[5] Na ionosfera ni Vuravura e dua na parasima kei makenetasfera e tiko kina na parasima ena wavoliti Vuravura ni maliwa ni veikabula. Na loma ni Matanisiga e dua na ivakaraitaki ni taucoko ionizado parasima,[6] vata kei na matanisiga korona kei[7] kalokalo.[8]

Na isau vinaka ena ioni e rawati ena kena kau laivi na ilektroni e wavolita na nuclei ni atomi, na vanua e semati kina na iwiliwili taucoko ni ilektroni e kau tani ki na kena vakalevutaki na katakata se na kena levu ni vanua ni so tale na ionizado veika. Oqo talega e rawa ni salavata kei veibiu ni veiwekani molikuli,[9] e dina ga ni iwalewale oqo e duidui sara mai na iwalewale ni kemikali ni veimaliwai ni ioni ena wai se na itovo ni ioni wasei ena kakumea. Na isau ni parasima ki na vanua ni iteitei makeneta livaliva e vakayagataki ena vuqa na iyaya ni tekinolaji ni gauna oqo, me vaka na retioyaloyalo parasima se parasima grabadura .[10]

Na parasima e rairai levu duadua na veika e tu ena lomalagi kei vuravura,[11] e dina ga ni vakasama oqo e sa vakatovotovotaki tiko ena gauna oqo ka yavutaki ena kena tiko kei na sega ni kilai na iyau ni veika butobuto. Na parasima e dau veiwekani vakalevu kei vata kalokalo, ka vakarabailevutaki ki veimama ni veisoqosoqo lailai ka rawa ni veivanua ena maliwa ni veikalokalo.[12]

Veitikina

[veisau | edit source]
  1. 1 2 Goldston, R.J.; Rutherford, P.H. (1995). Introduction to Plasma Physics. Taylor & Francis. p. 1−2. ISBN 978-0-7503-0183-1.
  2. ↑ Morozov, A.I. (2012). Introduction to Plasma Dynamics. CRC Press. p. 17. ISBN 978-1-4398-8132-3.
  3. ↑ Morozov, A.I. (2012). Introduction to Plasma Dynamics. CRC Press. p. 30. ISBN 978-1-4398-8132-3.
  4. ↑ Morozov, A.I. (2012). Introduction to Plasma Dynamics. CRC Press. p. 4−5. ISBN 978-1-4398-8132-3.
  5. ↑ "How Lightning Works". HowStuffWorks. April 2000. Archived from the original on 7 April 2014.
  6. ↑ Phillips, K. J. H. (1995). Guide to the Sun. Cambridge University Press. p. 295. ISBN 978-0-521-39788-9. Archived from the original on 15 January 2018.
  7. ↑ Aschwanden, M. J. (2004). Physics of the Solar Corona. An Introduction. Praxis Publishing. ISBN 978-3-540-22321-4.
  8. ↑ Piel, A. (2010). Plasma Physics: An Introduction to Laboratory, Space, and Fusion Plasmas. Springer. pp. 4–5. ISBN 978-3-642-10491-6. Archived from the original on 5 January 2016.
  9. ↑ Sturrock, Peter A. (1994). Plasma Physics: An Introduction to the Theory of Astrophysical, Geophysical & Laboratory Plasmas. Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-44810-9.
  10. ↑ Chu, P.K.; Lu, XinPel (2013). Low Temperature Plasma Technology: Methods and Applications. CRC Press. ISBN 978-1-4665-0990-0.
  11. ↑ Chu, P.K.; Lu, XinPel (2013). Low Temperature Plasma Technology: Methods and Applications. CRC Press. p. 3. ISBN 978-1-4665-0990-0.
  12. ↑ Chiuderi, C.; Velli, M. (2015). Basics of Plasma Astrophysics. Springer. p. 17. ISBN 978-88-470-5280-2.
Retrieved from "https://fj.wikipedia.org/w/index.php?title=Parasima&oldid=37853"